Scenoje aktorius, režisierius ir IT specialistas viename – teatras keičiasi kartu su žmogumi

„Vienas iš mano, kaip meno vadovo, tikslų – sukurti atviresnę teatro studiją nei ji buvo iki šiol. Tai reiškia, kad teatro studijos nariai čia gali ne tik vaidinti, bet ir išbandyti save dramaturgo, režisieriaus, šviesų dailininko, kompozitoriaus kėdėse. Spektaklyje „Cikadų tylybė“ teatro studijos narė Viktorija Kuzabavičiūtė debiutavo kaip dramaturgė, šįkart – Donatas Laurinavičius debiutuoja kaip režisierius. Labai tuo džiaugiuosi“, – neslepia A. Aleinikovas.

Kultūros aktualijos kauniečiams

Teatro studija tampa vis labiau atviresnė ne tik universiteto, bet ir Kauno miesto bendruomenei. Pavasarį pasisekimo sulaukęs spektaklis „Cikadų tylybė“ toliau rodomas, juo aktyviai domisi Kauno miesto ir rajono mokyklos. Taip pat šiais metais KTU teatro studija „44“ pristato tekstų skaitymo vakarus „Jūtis“.

A. Aleinikovas primena, kad visai neseniai žiūrovus nustebino teatro studijos nario, o už scenos ribų IT specialisto režisuotas spektaklis „Vienarankis iš Spokano“. Be to, jau antri metai iš eilės teatro sezonas turi savo pavadinimą ir šiais metais kviečia tyrinėti „Sąlyčius“.

„Šiais metais KTU teatro studijai „44“ sukanka 75-eri metai, tad natūralu, kad keliame klausimus apie tai, kaip teatras kito, ieškome sąlyčio, kaip jo praeitis daro įtaką šiandienos teatrui. Džiaugiamės, kad po truputį atsiranda ir mėnesio repertuaras, kuriame teatras siūlo skirtingų žanrų teatro spektaklius ir renginius“, – kalba A. Aleinikovas.

Spektaklio „Vienarankis iš Spokano“ režisierius D. Laurinavičius įsitikinęs, kad teatras kinta dėl žmogaus, kuris ateina iš skirtingų pasaulio realijų, vidinių patirčių ir nutikimų.

Ypatingai jam, IT sferos specialistui kuriančiam teatre, scenoje dažnai būna nelengva, nes reikia ieškoti ir atrasti tai, kas nėra lengvai išsprendžiama.

„Man daug lengviau spręsti technines problemas nei kurti teatre. Kadangi darbas teatre yra komandinis darbas, tai lengvumo įneša žmonės, su kuriais dirbu ir niekada nesijaučiu vienas“, – priduria D. Laurinavičius.

Bilietai – šluojami

Dar šių metų pavasarį spektaklio „Vienarankis iš Spokano“ režisierius D. Laurinavičius, teatro meno vadovui nedrąsiai užsiminė, kad norėtų pabandyti režisuoti spektaklį. Kurį laiką diskutavus apie pjesę, aktorių sąstatą, finansines ir fizines galimybes teatro studijoje dirbti vasarą, kuri dažniausiai šiuo metų laiku atostogauja, priimtas sprendimas spektaklį statyti.

„Nors premjera jau praėjo, vis dar gyvename premjerinėmis nuotaikomis. Salė į lapkričio mėnesio spektaklius buvo užpildyta greičiau nei per parą, todėl planuojame papildomus spektaklio rodymus gruodį“, – akcentuoja A. Aleinikovas.

Spektaklis „Vienarankis iš Spokano“ – klasikinio teatro pavyzdys, todėl itin patiks žmonėms, mėgstantiems linijinę, nuoseklią dramaturgiją, ryškius personažus ir intriguojantį siužetą. Idėja tokiam spektakliui jaunajam režisieriui kilo per keletą metų.

„Norėjau pastatyti spektaklį, kuris būtų smagus visai kūrybinei komandai, todėl pasirinkau daryti aktorinį spektaklį, kuriame režisūriniai sprendimai padeda aktoriui. Šiandien įvairiuose teatruose matau spektaklių, kurie yra labiau režisūriniai ir aktoriui palikta mažiau erdvės parodyti savo aktorinį meistriškumą ir pasimėgauti pačiu spektakliu“, – pastebi D. Laurinavičius.

Pasak režisieriaus, „Vienarankis iš Spokano“ yra aktualus bet kurių dienų kontekste. Jis neprisiriša prie šių dienų realijų – kaip tik atsiriboja nuo mūsų laikmečio, erdvės, o kartais net ir tikrovės. Spektaklyje minimos temos – universalios.

„Šioje juodojoje komedijoje tyrinėjamas žmogaus prigimties nenuspėjamumas, savęs pažinimo, integralumo ir gyvenimo paraštėse temos. Aš kviesčiau žiūrovą, kuris nori kartu išgyventi vakarą kartu su spektaklio aktoriais, įsitraukiant į istorija apie žmones egzistuojančius visuomenės paraštėse ir pasimti iš spektaklio tai, ko nori“, – teigia D. Laurinavičius.